Atspausdinta iš: http://www.old2.pressphoto.lt/lt/naujienos/sergejus_panevezys
Fotografijos grandą pašaukė Amžinybė
pressphoto.lt :: Naujienos :: Fotografijos grandą pašaukė Amžinybė
Fotografijos grandą pašaukė Amžinybė
Visą būrį iškilių kultūros ir meno žmonių šiemet pasiglemžusi mirtis nepagailėjo ir Panevėžio
Žmones ir fotografiją mylėjęs kolega Sergėjus Kašinas užgeso ankstų gruodžio 22-osios rytą.
Birutė KRONIENĖ
Visą būrį iškilių kultūros ir meno žmonių šiemet pasiglemžusi mirtis nepagailėjo ir Panevėžio. Ankstų pirmadienio rytą miestą apskriejo žinia – nebėra fotomenininko Sergejaus Kašino. Žmones ir fotografiją mylėjusi širdis pavargo. Lyg
gedėdama Sergejaus vakar ilgai neišaušo diena, apverkė jį lietus. O po pietų nušvito saulė. Tarsi jo, išeinančiojo, paliepimu. Nes negalintiesiems susitaikyti su netektimi Sergejus tikriausiai lieptų neverkti ir savo posakių atsargose būtinai rastų pro ašaras nusišypsoti priverčiantį žodį.
Laisvos dvasios menininkas
Trūks Sergejaus Panevėžiui. Po pūdą druskos kartu suvalgę vyresniosios kartos fotografai jo pasiges Fotografijos galerijoje vykstančiose parodose, iki paryčių užsitęsiančiuose jų aptarimuose. Liūdna bus gatvėje nebematyti jo iš tolo pastebimų garbanų. Kitokio S.Kašino ir įsivaizduoti negalėjai: visus metus vienplaukis su didžiulį fotoaparatą paslepiančiu krepšiu ant peties. Ir tik paskutiniais metais, jau išėjusį užtarnauto poilsio, Sergejų galėjai gatvėje pamatyti tuščiomis rankomis. Vos pradedantys draugauti su fotoobjektyvu kolegos nebegirdės taiklių, o kartais ir negailestingų jo pastabų. Nepagrįstai didžiuotis šalia Sergejaus negalėjai.
„Kuo daugiau gilinuosi į fotografiją, tuo labiau suprantu, kad ir mirsiu nieko apie ją nežinodamas“, – mėgdavo sakyti jis. Palaikyti rankose Sergejaus fotoaparatą būdavo įvykis, tą jis patikėdavo labai nedaug kam.
Beveik dešimt metų S.Kašinas dirbo „Sekundės“ fotografu. Jauniems žurnalistams likdavo nepakartojamas įspūdis, kai išėjus su Sergejumi daryti reportažo atrodydavo, kad jį pažįsta visas Panevėžys. Su daugybe žmonių gatvėje sveikindavosi žemokai linktelėdamas galvą. Į meno grandus Sergejus pagarbiai kreipdavosi „Maestro“, o jaunam žurnalistui iš jaudulio pritrūkus žodžių lengvai atgaivindavo pokalbį. Sergejų pažinojo, juo pasitikėjo ir atsiverdavo. Šio žmogaus pagarbą galėjai užsitarnauti sąžiningumu, darbštumu ir nuoširdumu. Veidmainystės ir tuštybės jis nepakentė ir niekada nebandė to slėpti. Sergejus buvo laisvos dvasios menininkas ir tai matėsi jo nuotraukose. Kaip ir pagarba moterims, vyresniems žmonėms.
Vadina savo mokytoju
S.Kašiną savo mokytoju spaudos fotografijoje vadina „Sekundės“ fotografas Andrius Repšys. Jis prisimena, kad pirmieji žingsniai dienraštyje jaunam patirties neturinčiam fotografui būtų buvę gerokai sunkesni, jei ne čia jau dirbęs Sergejus.
„Jis mane priėmė labai geranoriškai. Esant bet kokiai naujai situacijai jis man negailėdavo patarimų, paaiškindavo, kaip elgtis teisme, kur ko ieškoti Savivaldybėje, – prisimena A.Repšys. – Jis mane išmokė daug redakcijos darbo ypatumų, iš jo sužinojau tokių dalykų, kokių niekas kitas man nebūtų pasakęs.“
Andrių žavėjo ir Sergejaus humoro jausmas. „Kiekvienai gyvenimo situacijai tinkamų posakių jis turėjo visą arsenalą“, – šypteli Andrius. Jaunam fotografui patiko, kad gerokai vyresnis kolega nemano esantis visažinis, domisi naujovėmis, mielai semiasi patirties.
Sergejaus pasiges
Su gedulo nuotaikomis prie Kūčių stalo šiemet sės didžiulis būrys Panevėžio fotografų. Tądien S.Kašiną jie palydės Amžinojo poilsio į Šilaičių kapines. „Seriogos nebėra“, – vienas kitam liūdną naujieną pirmadienio rytą perdavė fotografai. Patiems saviausiems jis buvo Serioga.
„Fotografuoti jis pradėjo anksčiau nei daugelis mūsų, tad ir patirties turėjo sukaupęs, – prisiminė daugiau nei du dešimtmečius S.Kašiną pažinojusi Fotografijos galerijos direktorė Marija Šileikaitė-Čičirkienė. – Ilgai Sergejaus gedėsime, mums labai skausmingai jo trūks.“
Panevėžyje S.Kašinas gyveno nuo 1951 metų. Gimęs Mityščiuose, pamaskvėje, į Panevėžį jis atvažiavo būdamas šešerių. Baigė 3-iąją vidurinę mokyklą, KPI Vakarinį fakultetą. Rimtai domėtis fotografija pradėjo 1977 metais, lankė Petro Kaupelio vadovaujamą fotografijos būrelį, dalyvavo parodose. Nuo 1978-ųjų S.Kašinas buvo visų Panevėžio fotografų ataskaitinių parodų dalyvis. Sergejaus darbus matė Brazilijos, Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Čekoslovakijos, Rusijos, Latvijos, Ispanijos parodų lankytojai. Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu S.Kašinas buvo nuo 1989 metų. Fotografijos mylėtojai atsimena S.Kašino darbų serijas „Sparnai“, „Medžių likimas“, „Būtis“, „Asociacijos“, „Portretai“.
Atsisveikino šypsodamasis
Šių metų kalėdinėje Panevėžio fotografų parodoje „Paminklas knygai“ Sergejaus darbų nebuvo. M.Šileikaitei-Čičirkienei jis paaiškino, kad knygos tema neturi nė vienos nuotraukos. Bet į parodos pristatymą Sergejus atėjo gerai nusiteikęs.
„Taip jis su mumis visais atsisveikino – juokaudamas, eidamas nuo vieno prie kito ir visus smagiai pakalbindamas, – atsidūsta Marija. – Niekaip negaliu patikėti, kad vos prieš porą dienų matytas bičiulis mus paliko.“
Atsisveikinti su S.Kašinu galima „Grauduvos“ Baltojoje salėje. Laidotuvės trečiadienį 12 val.
Žmones ir fotografiją mylėjęs S.Kašinas užgeso ankstų gruodžio 22-osios rytą.