Atspausdinta iš: http://www.old2.pressphoto.lt/lt/parodos/lietuvos_spaudos_fotografija_2007/apie_2007m._konkursa1
apie 2007m. konkursą
pressphoto.lt :: Parodos :: Lietuvos spaudos fotografija 2007 :: apie 2007m. konkursą
Michail Geller, žurnalų “Profil”, “Karjera, “Business Week” fotografas ir “Modern photo” studijos dėstytojas (Rusija):
Konkursas dar kartą įrodė itin aukštą Lietuvos fotografijos lygį,
pastaruosius dešimtmečius buvusios sektinu pavyzdžiu daugeliui Europos
ir Rusijos fotografų. Darbai, užėmę prizines vietas, galėtų sėkmingai
dalyvauti bet kuriame rimtame pasaulio konkurse. Nepaisant įvairių
autorių skirtingo traktavimo ir stiliaus, jų nuotraukas vienija
profesionalumas, meniškumas ir meilė Lietuvai.
Man patiko žiuri
darbo organizavimas. Visos nuotraukos buvo pateiktos skaitmeniniu
formatu, todėl buvo galima per trumpą laiką pamatyti daugiau nei penkis
tūkstančius darbų. Atrankos ir balsavimo sistema buvo taip organizuota,
kad konkurso rezultatų objektyvumas nekelia jokių abejonių. Dirbti
labai padėjo draugiška atmosfera ir tarptautinio žiuri narių tarpusavio
supratimas. Organizatoriai padarė viską, kad mūsų viešnagė Vilniuje
būtų įdomi ir maloni.
Manau, kad konkursas taptų dar geresnis, jei
būtų ribojamas pateikiamų darbų kiekis. Tai priverstų autorius
kruopščiau atrinkti savo nuotraukas, o ne krauti tai ant žiuri pečių.
Deja, buvo daug atvejų, kai iš vieno įvykio pateikta dešimtys panašių
darbų. Žinoma, mes atrinkome geriausius jų, bet ar tai mūsų uždavinys?
Juk mokėjimas atrinkti iš savo nuotraukų geriausias – svarbiausia
profesionalaus reporterio savybė.
Noriu padėkoti organizatoriams,
kad pakvietė mane. Dalyvauti Lietuvos spaudos fotografų konkurso žiuri
man didelė garbė. Linkiu Lietuvos spaudos fotografų klubui sėkmės ir
naujų laimėjimų.
Valda Kalnina, fotoagentūros AFI (Latvija) vykdančioji direktorė ir vyr. redaktorė:
Tai
tikrai puiki patirtis! Konkursui buvo pateikta daug puikių nuotraukų,
todėl buvo anaiptol nelengva išrinkti laimėtojus. Pateiksiu tik keletą
pastabų. Aš pati esu fotožurnalistė, todėl man labiausiai patinka
naujienų fotografija.
Dauguma konkursui pateiktų nuotraukų, atrodo,
padarytos iš anksto nuspėjamomis aplinkybėmis. Jei fotografas turi
laiko, gerą nuotrauką padaryti kur kas lengviau, nei tada, kai tenka
skubėti, derintis prie žiniasklaidos terminų ir kliento poreikių. Esu
įsitikinusi, kad naujienų fotografijoje daugiau jausmų ir informacijos
netgi apie tą patį įvykį, nei tada, kai fotografuoti daug rengtasi iš
anksto. Manau, labai svarbu, kad tokio pobūdžio konkurse būtų daugiau
naujienų fotografijų, fiksuojančių nekasdienes situacijas ir
pateikiančių daugiau informacijos apie tai, kas šiuo metu vyksta. Gal
ateityje organizatoriams reikėtų pagalvoti ne tik apie nuotraukų
kokybę, bet labiau susieti jas su įvykiais ir turiniu. Tačiau iš esmės,
neabejoju, esate teisingame kelyje.
Marius Jovaiša, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA) valdybos pirmininkas ir fotografas:
Visų
pirma labai nustebino milžiniškas pateiktų darbų kiekis. Pavargom
kartoti out. Jei autoriai nesugeba patys apsispręsti, kuri jų nuotrauka
geriausia, konkurso organizatoriai turėtų nustatyti leidžiamą pateikti
nuotraukų skaičių.
Kitas keistas dalykas - pateiktų darbų kiekis
stulbinamai didelis, bet temų ratas gana skurdus: gaisrai, V. Adamkus
ir A. Brazauskas. Žiuri nariai iš užsienio vis klausė, kodėl mes taip
mėgstame fotografuoti ugnį… Na, dar gana dažnai pasitaikydavo
apsinuoginusių moterų, landynėse besivaikančių kažkokį vyriškį,
nuotraukų. Net Didžiosios Britanijos karalienės vizitas neįkvėpė kolegų
fotografų. Baigę darbą komisijos nariai vieningai stebėjosi, kaip gi
čia taip – nebuvo iš ko rinktis!
Žiuri šiais metais buvo labai
darbinga ir gana vieninga. Nors, žinoma, svarstant finalistus, kilo ir
karštų ginčų, bet kai laimėtojai buvo patvirtinti, visus apėmė
pasitenkinimo jausmas – tikrai išrinkome gerus darbus.
Anatolijus Jakimovas, „Pilietinių iniciatyvų centras“ media projektų koordinatorius:
Esu
girdėjęs ir skaitęs įvairiausių nuomonių apie spaudos fotografiją ir
nebūsiu dar vienas šnekutis, tik konstatuosiu, kad ji Lietuvoje yra.
Pats spaudos fotografijos buvimas apibrėžia jos svarbą, įtaką,
išliekamąją vertę ir didžiulę kūrybos erdvę.
Džiugu, kad dauguma
fotografų į savo profesiją žiūri ir atsakingai, ir išradingai. Tuo dar
kartą įsitikinau būdamas šių metų vertinimo komisijoje, kuri turėjo iš
kelių tūkstančių išrinki geriausius kadrus. Manau, ši komisija kai
kuriuos kolegas nustebino savo pasirinkimu, bet nereikėtų dėl to
krimstis, nes niekam dar nepavyko visiškai išvengti subjektyvumo, net
spaudai. Akivaizdu viena – spaudos fotografai dirba profesionaliai, o
tai ir yra svarbiausia.
Pieter ten Hoopen, fotografas „Momentagency“ (Švedija), 2005 ir 2006 išrinktas Švedijos metų fotožurnalistu:
Svarbu, kad ateityje fotografai kritiškai žiūrėtų į savo darbą. Darydami tai, tobulėjame patys. Mažiau yra daugiau – privalome spręsti. Aukštesnį lygi kaip fotožurnalistai pasieksime tik dirbdami drauge, kartu paragindami vienas kitą, pamokydami.
Audrius Siaurusevičius, žurnalistas ir televizijos laidos „Spaudos klubas“ vedėjas:
Fotografai neturėtų pykti ant komisijos, kad išrinko tas, o ne kitas nuotraukas. Komisija dirbo objektyviai, bet rezultatas vis tiek subjektyvus. Gal kitą kartą, kitoje vietoje tie patys žmonės išrinktų kitus darbus. Kodėl? Dėl to, kad daugelis nuotraukų panašaus lygio, o išrinkti reikėjo tik kelias. Atrinktos fotografijos dar kartą patvirtino, kad turime daug gerų fotografų, tačiau neturime to vienintelio, apie kurį būtų galima pasakyti – taip, tai JIS. O gal tik aš nepastebėjau... Peržiūrėjus fotografijas tenka konstatuoti, kad jos dažnai įdomesnės nei matome spaudoje. Fotografai dėl to mažiausiai kalti.